Kai nežinai, kur keliauti

Praeitame įraše trumpai apžvelgiau, ką reikėtu žinoti ir atlikti kiekvienam stovyklautojui prieš išsiruošiant į kelionę. Prisiminkite, jog svarbu tiek fizinis, tiek dvasinis pasiruošimas. Na, o kai su išlikimo pradžiamoksliu susitvarkėme, galime pradėti rinktis: kur keliauti. Mokslininkai nustatė, jog klimato zonos turi didžiulę įtaką kasdienei mūsų savijautai. Būtent todėl kelionės planavimą siūlau pradėti nuo tinkamos klimato zonos pasirinkimo. Štai, ką Žemė Jums gali pasiūlyti:

Poliariniai regionai. Kalbame apie šiaurės ir pietų ašigalius kartu su Aliaska, Grenlandija, Islandija, Skandinavia ir kai kurias SIbiro vietoves. Kelionė į šias vietas tikrai žada būti sudėtinga, tačiau jos metu įgyti įgūdžiai ir patirtys neabejotinai praturtins Jūsų gyvenimus.

Tundra. Tundromis vadinamos teritorijos be medžių į pietus nuo ašigalio ledynų. Čia vyrauja amžinas dirvos įšalas. Augmenija tundrose yra itin skurdi. Jei turite pakankamai drąsos, tikrai rekomenduoju! 😉

Spygliuočių miškai. Ši klimato zona driekiasi maždaug 1300 km nuo arktinės tundros iki vidutinio klimato juostos. Žiemos čia ilgos ir šaltos, dėl to medžiai ir kita augmenija veši palei dideles, į Arkties vandenyną tekančias upes. Spygliuočių miškai pasižymi didele gyvūnų įvairove: nuo briedžių ir meškų iki paukščių ir voverių. Išvirtę medžiai apsunkina ėjimą miškais, kuriuose taip pat gausu įvairių vabzdžių. Jei tai – jūsų zona, keliaukite palei upes. Žiemą šiuose kraštuose judėti yra lengviau.

Lapuočių miškai. Lapuočiais vadinami ąžuolai, bukai, klevai, kaštonai, liepos ir į juos panašūs medeliai. 🙂 Dėl derlingo dirvožemia, išgyventi šiose teritorijose yra ganėtinai nesudėtinga – išskyrus vietoves, kur plyti tundra ar sniego kepurės.

Stepės. Jos driekiasi Šiaurės Amerikos ir Eurazijos vidurinėje dalyje. Čia Jūs rasite karštas vasaras, šaltas žiemas ir vidutinį kritulių kiekį. Stepės pasižymi maisto gamybos pramonės regionų gausa.

Viduržemio jūros regionai. Manau, visi žinote, apie ką “eina“ kalba. 🙂 Klimato prasme, šią jūrą supančios žemės yra pusiau sausringos; žiemos čia sausos, o vasaros – karštos ir trumpos. Atbaidyti nuo šio pasirinkimo gali nebent dehidratacijos baimė.

Tropiniai miškai. Miškuose aplink pusiaujį gausu kritulių ir raižytų kalnų, kuriais upokšniai suteka į dideles, sraunias upes. Šios žemumose ir žiotyse aplieja didelius pelkynus. Super įspūdingas gamtos grožis!

Savanos. Savanos aptinkamos Australijoje, Venezueloje, Kolumbijoje, Brazilijoje ir Afrikoje. Žolė čia užauga net iki trijų metrų. Temperatūra visus metus labai aukšta. Vandens nėra daug, bet ten, kur jo vis tik pakanka, karaliauja vešli augmenija. Čia netrūksta ir pavojingų laukinių žvėrių.

Dykumos. Nors apie penktadalį sausumos paviršiaus sudaro dykumos, tik maža jų dalis pasižymi smėlingumu. Dieną temperatūra čia gali pakilti neišpasakytai aukštai, o naktį – nukristi iki stingdančio šalčio. Atsargiai – išgyventi čia itin sudėtinga.

Na, ką, mielas skaitytojau – ar galiu sugundyti Tave Naujųjų Metų šventimu Saharos dykumoje? Kad ir kaip ten bebūtų – linksmų švenčių!

Naujųjų vakarėlis dykumoje

 

Parašykite komentarą

Filed under Klimato zonos

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s