Gyvenamoji zona ir jos taisyklės

Jei kas nors dar neseniai mokėsi kelių eismo taisykles, jiems tikriausiai gyvenamoji zona asocijuojasi su kelio ženklu. Vis dėlto aš turiu galvoje tai, kad gyvenamoji zona reiškia gyvenamoji aplinka. Gyvenamoji vieta gali būti jūsų pastovūs namai, namai, kuriuose atostogaujate (sodas, vila, kaimo sodyba), laikina stovyklavietė (stovyklavietė prie ežero ar stovykla, kurią įsirengiate nakvynei kopiant į kalną). Gyvenamoji vieta turi jus saugoti nuo gamtos stichijų ir aprūpinti savo teikiamais lobiais. Prie ežero tai gali būti vieta, kuri teigia lygią ir gražią pievą, medžiai meta nuo per kaitrios saulės saugantį šešėlį ar sudarantys užuovėją nuo per stipraus vėjo. Kopiant į kalną pasirenkama lygi vieta, kur galima pasistatyti palapinę, kuri yra saugi nuo akmenų ar sniego griūčių, yra užuovėja. Puiku, jei yra tekantis upokšnis, iš kurio galima pasipildyti geriamojo vandens atsargas. Prisiminkite, kad jei apsistojote gamtoje, privalote išeidami nepalikti jokių šiukšlių. Jei deginate laužą, jame galite sukūrenti popieriaus atliekas, pvz., arbatos, sausainių pakuotes, tačiau jokiu būdu nedeginkite plastiko, gumos ar kitų gamtai kenksmingų atliekų.

Parašykite komentarą

Filed under Informacija

Kaip išgyventi gamtoje nelaimės atveju?

Kol gyvename civilizuotuose namuose ir nelaimes matome tik per filmus, mums jos atrodo labai tolimos ir netgi kiek nerealios. Visgi nelaimių pasitaiko. Lėktuvai krenta, mašinos sugenda ir užklumpa pūga, išėjus į kalnų žygį krintantis akmuo sulaužo komandos draugui koją ir pan. Bet koks keliautojas turi turėti supratimą, kaip išgyventi gamtoje. Svarbiausia išgyvenimui yra būstas, vanduo ir ugnis. Pagalvokite, kur rasti prieglobstį ir kaip dorotis su sunkumais. Užgriuvus sniegui turėsite vandens, bet bus sunku sušilti, tropiniame klimate rasite maisto, bet kankins karštis ir troškulys. Naudokitės situacija: sugedusi mašina ar lėktuvo nuolaužos kuriam laikui gali būti pakankamas prieglobstis. Atidžiai panaudokite daiktus – sėdynių užvalkalai tiks kaip užklotai ar rūbai, supjaustyta padanga gali praversti kaip guminiai batai, galima kurti laužą ar panaudoti padangą kaip būdą signalizavimui – degančios gumos dūmai matomi iš labai toli. Kaip išgyventi gamtoje priklausys nuo jūsų sumanumo. Patartina žinoti, kokie yra vaistai gamtoje ir kokios galimos grėsmės, pvz., nuodingos gyvatės, vorai, kandantys ir ligas nešiojantys vabzdžiai. Geriau likti įvykio vietoje ir laukti gelbėtojų negu švaistyti energiją ir bandyti išsikapstyti patiems, nebent dabartinė situacija kelia jums pavojų ar yra realūs šansai išsikrapštyti.

kaip-isgyventi-gamtoje

Parašykite komentarą

Filed under Informacija

Išgyvenimas gamtoje, kai ištinka bėda

Išgyvenimas gamtoje ir sunkumaiišgyvenimas gamtoje prasideda nuo dalykų, kuriuos vardijau ankstesniame straipsnyje. O ko imtis toliau? Jei atsidūrėte keblioje padėtyje keliaudami, išgyvenimas gamtoje bus paprastesnis, jei susidorosite su nuoboduliu. Manote, kad nėra ko nuobodžiauti, kai yra sunkumų? Iš tikro žmogus dažnai laukia pagalbos iš šalies (suras, išgelbės) ir pats elgiasi labai pasyviai ir nuobodžiauja. Žinoma, tai kelią liūdesį, niūrias mintis, sumažėja ryžtas. Visuomet stenkitės veikti, nepasiduokite. Imdamiesi veiklos pagerinsite savo nuotaiką, o taip pat išvengsite neišvengiamo vienišumo jausmo. Prisimenate Robinzono istoriją? Žmogui būti vienam nėra lengva, išgyvenimas gamtoje pasidaro dar sunkesnis, bet jei kelsite sau kasdienius tikslus ir jų sieksite, su šiais sunkumais susidorosite lengviau. Nors dažniausiai skundžiamasi dėl fizinių dalykų (traumos, skausmai) ir daiktų ar medžiagų trūkumo (nepakankamai šiltų rūbų) ir pan., bet psichologija iš tikrųjų yra lygiai toks pats svarbus aspektas kaip ir daiktai ar fizinė sveikata, o kai kuriose situacijose dar svarbesnis. Ypač svarbu nusiraminti ir veikti tikslingai, jei turite sužeistų, silpnesnių bendrakeleivių, kuriais taip pat reikia pasirūpinti. Kuo greičiau įvertinsite aplinkybes ir griebsitės veiksmų, tuo daugiau galimybių išsikrapštyti turėsite.

Parašykite komentarą

Filed under kelionių patarimai

Kaip elgtis gamtoje, jei reikalai susiklosto ne taip, kaip planuota

Kaip elgtis gamtoje

Kaip elgtis gamtoje, jei norite išlikti? Pirmiausia įvertinkite, kas jūsų išlikimui kelia didžiausią pavojų ir sutelkite jėgas tam pavojui įveikti. Kaip elgtis gamtoje, jei kenčiate skausmą? Supraskite, kad skausmas yra komunikacijos būdas, kuriuo kūnas prašo jį patausoti. Elkitės atsargiau, bet neleiskite, kad skausmas sumažintų jūsų norą išsikrapštyti. Vertinkite skausmą dalyką, kurio negalite išvengti, bet galite toleruoti, nurimkite ir koncentruokite savo dėmesį dalykus, kuriuos galite pakeisti. Jei nenukreipsite minčių nuo skausmo ir į jį koncentruositės, skausmas atrodys dar stipresnis. Kitas svarbus aspektas yra šaltis. Dėl jo kraujo cirkuliacija tampa lėtesnė, žmogus tampa mieguistas, mintys tampa vangios. Ieškokite būsto, slėptuvės, užuovėjos, bandykite susikurti laužą. Trečiasis kritinis dalykas yra troškulys. Jis irgi slopina visą organizmą. Bandykite surasti gėlo vandens šaltinį. Jei neturite pakankamai vandens, nevalgykite: kūnas vandenį naudoja ir virškinimo procesams. Dar vienas dalykas, kuo turite pasirūpinti yra maistas. Alkis gali kelti silpnumą, nuovargį gali svaigti galva, nevalgius darosi šalta. Jei turite ribotą maisto kiekį, jokiu būdu visko nesuvalgykite vienu kartu. Paskutinis dalykas, kam turite nepasiduoti tai nuovargis, kuris kelia apatiją. Stenkitės pailsėti.

Parašykite komentarą

Filed under išgyventi gamtoje

Kaip sutelkti mintis išlikimui?

Kad išgyventumėte, turite sugebėti. Bet vien sugebėjimai jūsų neišgelbės. Privalote tinkamai nusiteikti. Visoks mokėjimas yra niekis, jeigu neturėsite noro išgyventi.

Gerai žinoma, kad dvasia gali pasiduoti kūnui, bet tvirtai pasiryžęs išgyventi asmuo padaryti tikrus stebuklus ir net pakeisti situaciją.

Kaip sutelkti savo mintis išgyvenimui?

Šiuolaikiniai gyvenimo standartai išlepino žmones, atskyrė juos nuo natūralios gamtinės aplinkos. Dauguma vakariečių (tikriausiai ir jūs) dirba šiltuose, patogiuose pastatuose, naudojasi medicinos priežiūra, turi pakankamai maisto ir vandens.

Patekę į natūralią aplinką, jūs tikriausiai viso to neturėsite. Na, bent iš pradžių. Kaip sakoma, liksite kaip stovite. Staigi komforto netektis gali sukelti didelį dvasios nuopuolį. Tad kaipgi sutelkti savo dvasią?

Visų pirma pasakykite sau, kad vakarietiškas gyvenimas nėra pagrindinis išgyvenimo būdas. Būkite atkaklūs. Jūs tikrai galite apsieiti be oro kondicionierių, greitojo maisto ir televizoriaus. Antra, pasakykite sau, kad dabartinis diskomfortas palyginti niekis su tuo, kuris laukia jūsų, jei sėdėsite susikrimtę ir nieko nedarysite. Pasyvumas irgi vakarietiško
gyvenimo būdo vaisius — biurokratinėse valstybėse slopinama individuali iniciatyva.

Tačiau kritiškoje situacijoje jūs galėsite pasikliauti tik savimi. Patys turėsite priimti svarbius sprendimus. Jei tai jus baugina, prisiminkite, kad nieko neveikdami tikriausiai mirsite. Kita vertus, galite valdyti situaciją ir išgyventi. Kam teikiate pirmenybę? Negulkite ir nemirkite! Tapkite sumanūs ir aktyvūs.

Everestas

Parašykite komentarą

Filed under Išlikimo vadovas

Pagrindiniai išgyvenimo orientyrai ir išgyvenimo planas

Pagrindiniai išgyvenimo orientyrai

Jei esate sušalę, sušlapę, alkani ir galbūt sužeisti, jums dabar svarbiausia:
• Įvertinti kitų gyvų žmonių būklę.
• Suteikti pirmąją medicinos pagalbą.
• Rasti tinkamą aprangą ir įrangą.
• Susirasti kokį nors būstą.
• Pasirūpinti šiluma, vandeniu ir maistu.
• Laiku pailsėti.

Kai susidorosite su šitomis reikmėmis, tai prisitaikyti prie aplinkybių ir suplanuoti išgyvenimo strategiją galėsite kur kas lengviau. Kaip tai darysite, priklausys nuo konkrečios aplinkos. Jei būsite ne vieni, o su grupe, tai kiekvienas jos narys privalo turėti savą užduotį.

Nesvarbu, kad ir kaip pavargę būtumėte, tuoj pat imkitės rinkti šakas, įvairius pagalius ir pan. ir susiręskite priedangą (jei po ranka nėra kitų medžiagų), užkurkite ugnį, sočiai, priklausomai nuo turimų atsargų, pavalgykite ir atsigerkite. Jei turite mažai vandens, geriau per daug neprisivalgykite.

Pasistatę būstą ir apsirūpinę šiluma bei pasisotinę, gerokai pakelsite sau ūpą, sustiprinsite galimybes susidoroti su sunkumais. Nemėginkite per daug sukti galvos dėl įvairių tolimų dalykų, nes visą savo dėmesį privalote sutelkti į svarbiausius šios valandos reikalus. Po truputėlį juos vykdydami, rasite išeitį.

Išgyvenimo planas

Kai jau patenkinsite savo neatidėliotinus poreikius, turėsite nuspręsti, ar pasiliksite ir lauksite išgelbėjimo, ar patys keliausite ieškodami pagalbos ir civilizacijos. Jei esate šalia didelio objekto, sakykime, lėktuvo, gelbėtojai daug lengviau jus ras. O jei esate po tankia džiunglių lapija, geriau keliaukite, kol rasite atvirą proskyną, iš kur galėsite signalizuoti; žinia, geriausia patekti į gyvenvietę.

Vietovė. Pabandykite tiksliai nustatyti, kur esate. Gal prie žinomų kelių? Jei taip, jūsų tikimybė būti surastiems — didelė. Jei ne, geriau persikelkite į vietą, kur tikimybė jus rasti būtų didesnė.

Radijas. Patikrinkite, ar ten yra veikiantis radijas, ir pabandykite užmegzti ryšį.

Reikmenys. Apžiūrėkite, ką turite su savimi, taip pat inventorizuokite visas galinčias praversti medžiagas.

Atsargos. Patikrinkite turimas vandens bei maisto atsargas ir nustatykite, kaip toli galėsite nueiti su tuo, ką turite.

Fizinė būklė. Patikrinkite savo ir kitų fizinę būklę. Jums gali prireikti laiko užgydyti žaizdoms ar atgauti jėgoms. Jėgų prireiks, kad galėtumėte rasti pakankamai maisto ir vandens šioje vietovėje.

Oras. Ar šios vietovės oro sąlygos yra tokios, kad gelbėtojai galėtų sėkmingai jus aptikti ir išgelbėti? Jei planuojate toliau keliauti, ką žada oras? Gal reikėtų palaukti geresnių sąlygą?

Signalizavimas. Patikrinkite visas turimas signalizavimo priemones ir būkite pasirengę panaudoti jas, kai tik reikės. Tikriausiai nenorėtumėte prarasti progos, jei staiga virš galvos pasirodytų lėktuvas.

miškas

Parašykite komentarą

Filed under Išlikimo vadovas

Atsakingas pasiruošimas. Jei prieš atostogas prireikia paskolos

Dažnai prieš pradedant atostogauti ar stovyklauti iškyla pinigų klausimas. Štai ‘Ferratum’ – greitųjų paskolų pradininkė Europoje – apklausė savo klientus iš 17 Europos šalių ir išsiaiškino jų vasaros atostogų įpročius. Didžiausią dalį mėnesio pajamų šiemet vasaros atostogoms žadėjo išleisti latviai ir estai, mažiausiai – danai, – skelbia ‘Ferratum’. Lietuviai sąraše yra penkti.

Malonu, kad lietuviai didžiausią dalį (net 21 proc.) savo atostogų išlaidų skirs kelionėms po savo šalį. Pagal šį kriterijų esame antri po ispanų, kurie kelionėms po savo šalį iš visų tyrime dalyvavusių šalių išleidžia daugiausiai (25 proc.) Tendencija per vasaros atostogas pakeliauti po gimtinę pastebima visoje Europoje. Kelionės po savo šalį sudaro didžiausią visų tyrimo dalyvių išlaidų dalį – vidutiniškai 17 procentų visų Europos šeimų pajamų. Kaimynų latvių įpročiai kitokie – jie didžiausią dalį atostoginių ruošėsi skirti sodininkystei ir mėgstamiems namų ūkio darbams (19 proc.).

Išleidote santaupas vasaros kelionėms, bet norite pakeliauti po rudenėjantį kraštą ar išvažiuoti slidinėti? Visada jums į pagalbą gali ateiti greitasis kreditas. Atidžiai pažiūrėkite lentelę ir sužinokite, kokiomis sąlygomis galite gauti paskolą, jei kreipsitės į minipaskola.lt. Prisiminkite, kad ir skolintis, ir stovyklauti reikia atsakingai.

 Naujiems klientams  Esamiems klientams
 Amžius  21-75 metai  21-75 metai
 Suma  40-2000 EUR  40-2000 EUR
 Trumpalaikė paskola  15-30 dienų terminui  15-30 dienų terminui
 Ilgalaikė paskola  2-24 mėnesių terminui  2-24 mėnesių terminui
 Paskola bedarbiui  Taip*  Taip*
* Iki 30 dienų terminui, turint kitų pajamų šaltinių.

atostogos

Parašykite komentarą

Filed under Išlaidos atostogoms