Atsakingas pasiruošimas. Jei prieš atostogas prireikia paskolos

Dažnai prieš pradedant atostogauti ar stovyklauti iškyla pinigų klausimas. Štai ‘Ferratum’ – greitųjų paskolų pradininkė Europoje – apklausė savo klientus iš 17 Europos šalių ir išsiaiškino jų vasaros atostogų įpročius. Didžiausią dalį mėnesio pajamų šiemet vasaros atostogoms žadėjo išleisti latviai ir estai, mažiausiai – danai, – skelbia ‘Ferratum’. Lietuviai sąraše yra penkti.

Malonu, kad lietuviai didžiausią dalį (net 21 proc.) savo atostogų išlaidų skirs kelionėms po savo šalį. Pagal šį kriterijų esame antri po ispanų, kurie kelionėms po savo šalį iš visų tyrime dalyvavusių šalių išleidžia daugiausiai (25 proc.) Tendencija per vasaros atostogas pakeliauti po gimtinę pastebima visoje Europoje. Kelionės po savo šalį sudaro didžiausią visų tyrimo dalyvių išlaidų dalį – vidutiniškai 17 procentų visų Europos šeimų pajamų. Kaimynų latvių įpročiai kitokie – jie didžiausią dalį atostoginių ruošėsi skirti sodininkystei ir mėgstamiems namų ūkio darbams (19 proc.).

Išleidote santaupas vasaros kelionėms, bet norite pakeliauti po rudenėjantį kraštą ar išvažiuoti slidinėti? Visada jums į pagalbą gali ateiti greitasis kreditas. Atidžiai pažiūrėkite lentelę ir sužinokite, kokiomis sąlygomis galite gauti paskolą, jei kreipsitės į minipaskola.lt. Prisiminkite, kad ir skolintis, ir stovyklauti reikia atsakingai.

	Naujiems klientams	Esamiems klientams
Amžius	21-75 metai	21-75 metai
Suma	40-2000 EUR	40-2000 EUR
Trumpalaikė paskola	15-30 dienų terminui	15-30 dienų terminui
Ilgalaikė paskola	2-24 mėnesių terminui	2-24 mėnesių terminui
Paskola bedarbiui	Taip*	Taip*
* Iki 30 dienų terminui, turint kitų pajamų šaltinių.

Atostogos populiariame kurorte ar dvasinė kelionė?

Vasara – atostogų metas ir vis daugiau žmonių suka galvas, kaip jas praleisti.

Kažkada su atostogomis buvo viskas aišku – važiuosiu su šeima į kaimą, padėsiu su daržais, su gyvuliais, pasimaudysime netoliese tekančioje upėje ar šalia telkšančiame ežere. Arba planas B – važiuoti į kolektyvinį sodą. Pasodinti gėlių, taip pat paravėt daržą, pasikrapštyti namelyje…

Vėliau vis labiau populiarėjo pramogos kurortuose. Kažkada tai buvo Druskininkai, Birštonai, Palanga, vėliau prisidėjo Egipto ir Turkijos ar Tailando kurortai. Pabodus važinėti pavalgyt ir pagulėt prie baseino, žmonės ėmėsi pažintinių kelionių po visą pasaulį. Visgi dabar vis populiariau darosi kitos – dvasinės kelionės.

Ką reiškia dvasinė kelionė? Kai žmonės važiuoja ne aktyviai apžiūrinėti miestų, o gilintis į save. Vakaruose darosi itin populiaru savaitei ar mėnesiui nuo didmiesčio šurmulio pabėgti į vienuolyną. Lietuvoje taip pat daugėja žmonių, kurie vietoj egzotinės kelionės ar poilsio prie jūros renkasi meditacijas, maldas, kitas dvasines praktikas vienuolyne ar Indijos ašrame. Čia jie mokosi atsipalaiduoti ir ieško atsakymų į egzistencinius klausimus. Žinoma, jei jums svetimos dvasinės praktikos ir dvasinė filosofija, jokių stebuklų nesitikėkite. Turite dirbti su savimi.

Nors veikla priklauso nuo jūsų pasirinktos šalies ir konkrečios įstaigos, pagrindinis tokių vienuolynų ar dvasinių stovyklų tikslas, kad žmonės išmoktų atsipalaiduoti ir jaustųsi gerai. Dienotvarkė disciplinuota, tačiau užsiėmimus kiekvienas renkasi pagal savo poreikius. Pavyzdžiui, galima medituoti, lankyti filosofijos paskaitas, mokytis jogos pratimų, groti įvairiais muzikos instrumentais, gaminti maistą ir net mokytis kalbos.

Pamąstykite, galbūt per šias atostogas verta išbandyti ką nors naujo?